Kodėl verta skaityti vaikams ankstyvajame amžiuje?

Kiekvienas vaikus auginantis tėtis ir mama linki savo vaikui gero ir siekia užauginti laimingą žmogų. Nuo mažų dienų vaikas auga tyrinėdamas aplinką ir domėdamasis jį supančiais žmonėmis ir savimi. Vienas daugybės šimtmečių patikrintas ir nesenstantis būdas padėti mažiesiems pažinti pasaulį yra knygų skaitymas. Daugybė mokslinių studijų patvirtina ir net vyraujant skaitmeninėms technologijoms nepaneigia nenuginčijamos knygų skaitymo naudos vaiko ir suaugusiojo gyvenime, nes:

• Skaitymas stiprina ryšį tarp vaikų ir tėvų. Atsisėsti mamai ar tėčiui ant kelių, prisiglausti, atsiversti vaikišką knygelę ir klausytis sekamų arba skaitomų istorijų – nėra nieko smagiau ir saugiau šioje Žemėje!

• Knygų skaitymas – lavinanti vaiką veikla, teikianti jam ir pačiam suaugusiajam džiaugsmo, kuriai nereikia specialaus pasirengimo. Belieka mėgautis buvimu kartu!

• Knyga ugdo vaiko gebėjimą susikoncentruoti ir atlikti kelis veiksmus iš karto. Klausyti sekamos istorijos, tyrinėti paveiksliukus, įvertinti išgirstą informaciją – šie gebėjimai labai svarbūs mokantis mokykloje ir apskritai gyvenime. Skaitant vaikas daug sužino. Klausydamas balsu skaitomų tekstų vaikas įgyja daugybę žinių ir informacijos, sužino terminus ir sąvokas, kurių kasdienėje aplinkoje dažniausiai nepasitaiko. Skaitomas knygas galima „poruoti“! Pavyzdžiui, literatūrinį kūrinį pravartu papildyti enciklopediniu leidiniu vaikams, taip randami atsakymai į iškilusius klausimus, pagilinamos žinios, kuriami informacijos paieškos pradmenys.

• Skaitant lavinama vaiko fantazija. Klausydamasis sekamų istorijų, vaikas „piešia“ aprašomus įvykius mintyse, tad stipriai aktyvinama mažojo klausytojo (-os) vaizduotė. Kartu su vaiku aptarkite skaitomos knygos iliustracijas, pasakokite, kas pavaiz- 6 duota, paprašykite, kad ir vaikas papasakotų, ką mato. Tai svarbu, nes iliustracijos lavina vaiko vaizduotę, plečia jo žodyną, stiprina žodžio ir vaizdo ryšį.

• Knygos padeda formuotis vaiko vertybėms, nes knygose slypi daug išminties, atskleidžiama gausybė žmogaus elgesio motyvų, nusakomos galimos pasekmės. Vaikų, kuriems ankstyvajame amžiuje daug skaitoma, kalbiniai gebėjimai geresni, jie pradeda anksčiau kalbėti, kalba rišliau, aiškiau ir nuosekliau reiškia mintis. Jų žodynas turtingesnis ir vaizdingesnis. Skaitymas raiškiai intonuojant padeda tobulinti netikslų tarimą, natūraliai jį koreguoti, vaikams to neakcentuojant.

• Knygos stiprina vaikų gebėjimą spręsti konfliktus. Girdėdami, kaip pasakų, istorijų veikėjai sprendžia iškilusias problemas, įveikia patiriamus sunkumus, vaikai remiasi jų patirtimi ir dažnai tai taiko gyvenime. Knygos puoselėja empatijos jausmą. Mažieji klausytojai tapatinasi su istorijų veikėjais, labai įsijaučia, o gebėjimas suprasti kitą padeda kasdienybėje bendraujant su kitais vaikais ar suaugusiaisiais. Praleistas su knyga laikas padeda nurimti. Aktyviems, judriems vaikams būtina padaryti pertraukėlę ir atsikvėpti. Tad dienos metu skaitomos knygos nuramina, padeda susigrąžinti jėgas. O prieš pietų miegą ar vakare sekamos pasakos nuteikia poilsiui, ramiam miegui.

Santykio su knyga puoselėjimas ir knygų skaitymo įtraukimas į kasdienę veiklą ankstyvajame amžiuje gali būti naudingas norint mokytis kalbų. Knygelės padeda sukurti smagų, žaismingą ir patrauklų kalbos mokymo(si) vyksmą, nes spalvingos iliustracijos, interaktyvios užduotėlės, pateikiamos šiuolaikinėse knygelėse, patraukia vaikų akį, verčia smalsauti ir domėtis jų turiniu, nepaisant to, kokia kalba jos parašytos. O ankstyvasis amžius yra puikus laikas mokytis kalbų!

Simona Kirkilienė